- skirtinis
- skirti̇̀nis, skirti̇̀nė bdv. Pietų̃ Lietuvojè daũgelis šõkių per vestuvès bū́davo skirti̇̀niai, t. y. skirti̇̀ tėvẽliams, jáunajai arbà pir̃šliui.
.
.
skirtinis — 1 skirtìnis, ė adj. (2) DŽ1; S.Dauk, skirtinỹs, ė̃ (3a) NdŽ, Štk 1. Ser išsipirkti skirtasis, naudojamas priklausomų valstiečių: Skirtines žemes turintieji valstiečiai buvo apdėti sunkiais išperkamaisiais mokesčiais MLTEI18. Valstiečiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
skirtinis — 2 skirtìnis, ė smob. (2) paskirtasis asmuo: Švėkšnos valsčiaus skirtiniai rinko viršaitį VŽ1905,16 … Dictionary of the Lithuanian Language